trečiadienis, rugpjūčio 09, 2017

Kai rašiklis tampa nepakeliamai sunkus.

Pabaigusi seną sąsiuvinį, kuriame buvo kraunamos visos mintys iš mano galvos, aš pasiėmiau kitą - tamsiai žalią su violetinėmis gėlytėmis. Liūdina tik tai, jog į jį sugebu užrašyti tik porą eilučių per kelias dienas. Galvoje įsivyravo tokia buka tuštumą, jog net skauda. Aš atšaukiau artimos man sielos paieškas ir nebestūgauju vieniša, tačiau suvokiau, jog dabar reikės skelbti įkvėpimo medžioklę. Tos neišreikštos mintys graužia smegenis, tačiau būti užrašomos irgi nenori. Pastaruoju metu blaškausi kaip koks pasimetęs zuikis laukuose. Nerandu sau vietos. Tokio kampelio, kuriame galėčiau sėsti ir rašyti tol kol ranka paskaus. Esu pradėjusi nemažai kūrinių, tačiau niekaip nesugebu jų užbaigti, nes kažko trūksta. Atrodo, idėja yra, mintyse sudėlioti net sakiniai, tačiau prisiversti viską prisėdus surašyti niekaip nepavyksta. Visi man kartoja "Rašyk! Tau gi taip gerai sekasi tai daryti". Tačiau jie nesuvokia, koks tai kruvinas ir skausmingas procesas, jeigu nori padaryti kažką gražaus. Man reikia degančių iš noro būti užrašytomis idėjų, minčių, o ne be garso degraduojančių, netyčia sugalvotų vientisų ir padrikų sakinių.
Aš jaučiu kaip kažkokios nerealizuotos mintys manyje pūliuoja, spaudžia nervus ir man beprotiškai skauda. Niekaip nerandu kur ir kaip save pralaužti, kad visi tie sugedę dariniai mano galvoje išbėgtų iš manęs ir nebebūtų taip bloga. Nesuvokiama pertvara laiko viską  ir neleidžia judėti mintims lauk; jos blaškosi, suka ratus ir neradusios išėjimo tyliai miršta. Naiviai viliuosi, jog suradus kažkokį gaivesnį kvėptelėjimą viskas išsilaisvintų. Yra įmanoma ir tai, jog gavusi gurkšnį kažko įkvepiančio, aš taip lengvai nepasisotinsiu ir norėsiu dar ir dar. O ar mane supanti aplinka bus pajėgi išmaitinti mane? Nežinau. Ir tai tikriausiai yra baisiausia. Bet kur man pabėgti, jei ten kur esu dabar man nėra gerai? Ir kaip pabėgti? Tikiuosi, jog rudens ir grįžimo į sostinę pakaks. Reikia susirasti kažkokį įtrūkimą pasąmonėje ir bandyti jį didinti, plėsti ir laužyti, kol užtvanka sugrius ir prasiverš viskas, kas ten tūnojo per ilgai.
Noriu, kad komentaruose papaišytumėte pavadinimus. Filmų, grupių, jų dainų, knygų. Visko, kas padeda jums, kai užklumpa tokia bjauri minčių krizė ar užtvanka, neleidžianti kurti, veikti ar tiesiog kažko daryti. Būsiu labai dėkinga už tai!

7 komentarai:

  1. Aš jau porą mėnesių jaučiuosi lygiai taip pat, rodos, nė sakinio suregzti nebemoku, laukiu įkvėpimo, o jo kaip nėr, taip nėr. Tačiau tą įkvėpimą pastaruoju metu trupučiuką sužadina senos Foje, Arctic Monkeys dainos ir gražūs filmai, pvz. Her, Midnight in Paris. Tikiuosi, abi sulauksim savojo įkvėpimo. Sėkmės!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. ačiū, jog pasidalinai savo patirtimi bei keliais pavadinimais ir už komentarą! sėkmės ir tau!

      Panaikinti
  2. Man šiuo metu irgi labai sunku rašyti, mintys bereikšmės arba per daug padrikos... Bandau išlaisvinti mintis 'Morning pages' pagalba, jau savaitę rašau ir kantriai laukiu, kol pajusiu poveikį. Dar labai padeda J. Ivanauskaitės knygos. O daugiau nė nežinau ką pasakyti... Ir toliau karštligiškai bandysiu ieškoti, o tada rašyti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. esu girdėjusi apie morning pages. tačiau gal galėtum šiek tiek plačiau apie juos papasakoti? žinau tik tiek, kad reikia rašyti ryte. :D Ivanauskaitė išties yra labai geras įkvėpimo šaltinis! sėkmės tau!

      Panaikinti
  3. O man, kai užklumpa toks "negalėjimo kažko normaliai parašyti" laikotarpis, labai padeda knygos. Aš neriu į knygų pasaulį ir būtent tai man padeda grįžti prie rašymo. Būtent tai mane įkvepia. Nes skaitydama vis atrandu kažkokių autoriaus minčių, kurios priverčia susimąstyti, tuomet užsirašau tą mintį,citatą ir pati su savim diskutuoju, kontempliuoju popieriaus lape.
    Nors kita vertus, turbūt mūzos susigrąžinimo būdai yra labai individualūs... Kad ir kaip ten bebūtų, aš iš visos širdies linkiu Tau sugauti tą pabėgusį įkvėpimą! :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. skaičiau labai daug, tačiau pastaruoju metu neprisiverčiu paimti knygos į rankas. tačiau tavo idėja tikrai labai gera! ir taip, mūzos paieškos kiekvienam savotiškos. dėkoju už komentarą!!

      Panaikinti
  4. Realiai man negalėjimo kažko parašyt laikotarpis truko kokius trejus metus, per kuriuos realiai negalėjau suregzti normaliai sakino ir po kurio laiko tiesiog nustojau bandyt ką nors parašyt, leidau sau pailsėt, tik nemaniau, kad visa tai užtruks taip ilgai. Šiuo metu stengiuos vėl grįžti į rašymo vėžias, nes tai sutiekai tiek daug laimės ir laisvės pojutį.
    Bent jau man, ką pastebėjau, tai kaip jau ir kitos minėjo, labai padeda knygų skaitymas, nors tuo metu kai nesirašė nebuvo per didelio noro ir knygų skaityt, bet jų skaitymas padeda vėl normaliai sustatyt visas savo mintis į vietas. Taip pat dar visai geras būdas tiesiog išeit pasivaikščiot, prasiblaškyt, pagalvot apie viską, šiek tiek pravėdint galvą arba išeit ir pabandyt parašyt kur nors lauke atokesnėje šiek tiek vietoje :)
    Tikiuosi, kad greitu metu vėl tau mintys liesis laisvai :)

    https://zouhouhou.blogspot.dk/

    AtsakytiPanaikinti