pirmadienis, rugpjūčio 28, 2017

Renku pabirusius vasaros trupinius.

Šeštadienio naktį savo lovą pasiekiau ir panirau į padorų miegą apie penktą valandą ryto. Penktadienį apie vidurnaktį grįžome iš kelionės po Gdanską. Prieš kiek daugiau nei savaitę, vėsesnį vasaros vakarą, susižvejojau slogą. Niekaip neperskaitau vienos knygos. Kažkoks neidentifikuotas alergenas, nežinomu būdu, tačiau įtariu, jog per tiesioginį kontaktą su manimi, pateko į mano organizmą ir sukėlė didžiulius bėrimus ant viso kūno. Visai atsitiktinai gavau savo mėgstamiausių kvepalų buteliuką dovanų. Sąsiuvinis guli nepildomas. Po truputį pradedu galvoti apie naujus mokslo metus ir nostalgiškai prisimenu savo pirmąjį rudenį sostinėje, kuris nors buvo ir baisus, bet savotiškai jaukus. Viešbutyje, kuriame gyvenome Gdanske, visai netyčia atradau labai skanią arbatą, kurios kelis pakelius pasiėmiau ir parsivežiau namo. Per visą rugpjūtį danguje mačiau gal penkis meteorus. Norų sugalvoti nespėjau. Viešėdama Kaune, pas tetą, netyčia pradėjau žiūrėti "Medikopterį" ir atmintyje iškilo mielos bei gražios vaikystės dienos, kai kartu su močiute žiūrėdavau šį serialą. Susivokiu, jog kitą savaitę tokiu laiku jau būsiu Vilniuje ir eisiu į paskaitas. Sapnuoju labai gličius ir kartais šlykščius sapnus, kurie mane išmuša iš vėžių. Sėdžiu pasirėmusi galvą rankomis ir nežinau ar gerai viską darau. Ar tinkamai gyvenu. Pradėjau iš naujo klausyti ba. dainų ir tinkamai jas išgyventi. Važiuojant namo ant kelio išbėgo briedis ir man labai didingai atrodė jo tamsus kūnas, iš kurio kyšojo laibos, tačiau tvirtos kojos, ir šviesūs ragai, net išsigąsti nesugebėjau tokio nuostabaus padaro. Vis dar bijau būti viena ir vis dar lieku viena. Kartais pavargstu net jausti, ką jau kalbėti ir apie gyvenimą. Būna dienų, kai nieko nejaučiu ir bukai stebiu visus individus aplink mane. Nežinau kiek dar jėgų yra likę pas mane. Vieną vasaros naktį, nepamenu ar ji buvo šilta, ar vėsi, aš prabudau nuo savo pačios juoko, nors ką sapnavau jau neprisimenu, žinau tik tiek, jog sesuo išsigandusi papurtė mane už pečių, kai pradėjau demoniškai kikenti per miegus. Turiu didelę krūvą knygų ant stalo, kurias reikia perskaityti. Pasijuntu gerai, kai galiu į lietuvių kalbą išversti angliškas frazes, reiškia studijuoju ne veltui. Kartais supykstu ant žmonių ir noriu pabėgti, bet dažniausiai jie patys pabėga nuo manęs. Pradėjau galvoti apie knygos rašymą. Vis prisimenu darbus, kurių šią vasarą nepadariau. Ne itin ryškiai pamenu, ką šią vasarą padariau gero. Susimąstau, kodėl man tai nepavyko, nors labai ir nuoširdžiai stengiausi. Buvo keli momentai, kuriuos įsimylėjau ir yra žmonės, kuriuos pradėjau dar labiau mylėti. Svarstau ar kraujo dėmės ant baltų marškinėlių išsiskalbs. Nusipirkau naujų sąsiuvinių mokslo metams, nors senieji dar guli neprirašyti ir laukia savo eilės, tikslingai išnaudoti buvo tik tušinukai ir žymekliai. Per daug visko sulaikau savo viduje ir neišleidžiu lauk. Dažnai prašydavau, kad mane apsikabintų, dar dažniau tiesdavau rankas kitiems, kviesdama į savo glėbį. Nenoriu, kad mano siela supūtų dėl bjaurių minčių ir šlykščių darbų. Ši vasara buvo kažkuo liūdna ir slogi. Nežinau ar man dar reikia rankioti tuos pabirusius ant asfalto vasaros trupinius. Galbūt man reikėjo imti dar nesutrupėjusius gabalėlius ir iš jų dėlioti vasarą, nes žinau, jog tuos mano sudėliotus trupinius nupūs rudeninis vėjas.
Pabarstykite komentaruose savo vasaros trupinių ir jūs. 

12 komentarų:

  1. Nuostabus įrašas. ♥ Manosios vasaros trupiniai: muzika ir knygos, knygos, knygos.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. ačiū! aš irgi nemažai skaičiau, bet tik tiek :D

      Panaikinti
  2. Truputis liūdesio, darbas ir visgi poilsis ir šalia brangiausi draugai :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. užjaučiu dėl liūdesio, bet svarbiausia brangūs žmonės šalia ;)

      Panaikinti
  3. Krūva perskaitytų knygų, keletas išvykų į Lietuvos miestus ir užsienio...,filmai, serialai, kartais smarkiai slegiantis liūdesys ir vienatvės. Štai taip. Nežinau, ar tai blogai, ar gerai.. bet didžiąją dalį laiko praleidau vienumoje, namuose.
    Man taip pat ne pati geriausia buvo ši vasara..bet turbūt kažkaip reikia suimti save į rankas ir tikėtis kad galbūt ruduo pasitaikys kiek geresnis. Tai truputį ramina. Eh

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. labai primena mane, tikėkimės, jog ruduo geresnis bus. sėkmės!

      Panaikinti
  4. Tokia jauki ši banguojanti minčių jūra apie vasarą. Gera ar bloga -- labai jau individualus reikalas. Argi ji bloga, kad nebuvo tokia, kokią pavasarį susikūrėme? O gal mes blogi, nes nesugebėjome realizuoti savo minčių? O gal vasaros vizija buvo netinkama vasarai, mums? Mano vasaros trupiniai parodė, kad.. toji vasaros vizija, kuomet ji virsta tikrove, gali ir neatnešti tiek džiugesio.

    Bet gerai tai, kad ji buvo. Vasara. Ir kitąmet bus. Tuo ir džiaukimės. Ačiū už įrašą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. ačiū Tau už susimąstyti priverčiantį komentarą!

      Panaikinti
  5. Paskutinis sakinys tobulas ��
    Ir tekstas toks... vienu ypu. Ir banguojantis švelniai. Ačiū ⚘

    AtsakytiPanaikinti
  6. O aš noriu pasidžiaugti, kad šią vasarą pagaliau nustojau stebėti ir pradėjau gyventi - galiu pasakyti nuostabus jausmas. :) Įrašas patiko, todėl tikiuosi, kad tas rudeninis vėjas nupūtė tas abejones ir visas baimes nes kai jų daug irgi negerai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. ačiū už gražų ir įdomų komentarą! manau, jog galiu sakyti, jog rudeninis vėjas išblaškė tas abejones :))

      Panaikinti